Pirmieji elektriniai šviesoforai pasirodė 1919 metais Niujorke

Lėtai, su dideliu vargu manipuliuodamas diržų sistema policininkas paeiliui „atidarinėdavo” raudoną arba žalią šviesą. Šia technikos naujove londoniečiai naudojosi kelerius metus, kol išrastasis šviesoforas nesusprogo.

Kai kuriose stambiausių carinės Rusijos miestų — Maskvos ir Peterburgo —sankryžose taip pat buvo įrengti tų laikų „šviesoforai”, kurie šiandieninius beveik niekuo nebuvo panašūs, o labiau priminė fanerinį laikrodį raudonai ir žaliai nudažytu „ciferblatu”. Kai eismo reguliuotojas nustatydavo rodyklę žaliąją skritulio pusę, tai reikšdavo, kad kelias laisvas, galima važiuoti.

Pirmieji elektriniai šviesoforai pasirodė 1919 metais Niujorke ir Čikagoje, o 1924 m. — Europoje. Šie šviesoforai irgi turėjo tik du signalus — raudoną ir žalią šviesą, o apie jos pasikeitimą perspėdavo policininko švilpukas. 1929 metais Los Andžele, 1930 m. Mančesteryje įrengti pirmieji šviesoforai pėstiesiems. 1930 metais šviesofore atsiranda trečioji — geltona spalva.

Tarybų Sąjungoje 1929 metais buvo naudojami nesudėtingos konstrukcijos gatvių semaforai: neaukštas stovas su pasukama strėle. 1930 metais Maskvoje ir Leningrade įrengti pirmieji elektriniai šviesoforai.

Įdomu kitkas — jau automobilių epochos apyaušryje įmonės bijojo skriejančio automobilio. Net sportininkams lenktynių metu nebuvo leidžiama važiuoti greičiau už „paprastus mirtinguosius”. 1894 metų birželio mėnesį, kai Prancūzijoje įvyko pirmosios automobilių lenktynės, policija kategoriškai pareikalavo sumažinti didžiausią judėjimo greitį nuo 17 iki 12,5 kilometro per valandą.

1899 metų rugsėjo mėn. Niujorke automobilio katastrofoje žuvo žmogus, nekilnojamo turto agentas Herbertas Blisas — pirmoji automobilio auka pasaulyje.

Tie, kurie pažeidžia dabartines eismo taisykles ir kuriuos policija suranda pagal automobilio numerio skaičių ir raides, vargu ar žino, kad šias metalines lenteles sugalvojo patys automobilistai.

Praėjusio amžiaus pabaigoje pirmųjų automobilių savininkai, didžiuodamiesi modernišku daiktu, sumanė juos ženklinti skiriamaisiais užrašais. Pirmasis automobilis su užrašu pasirodė 1901 metais Berlyno gatvėse. Prie jo pritvirtintoje lentelėje buvo parašyta „JA-1″. Toks buvo pirmasis pasaulyje automobilio ženklas. Mada numeruoti automobilius paplito labai greitai, bet niekas nesusimąstė, kodėl šios mados pradininkas komersantas Rudolfas Hercogas savo automobilį paženklino būtent šiomis raidėmis ir šiuo skaičiumi. Tik vėliau istorikams pavyko nustatyti, kad raidės JA — mylimos žmonos Johanos Anker inicialai, o skaičiumi „1″ komersantas nusprendęs įamžinti savo meilę žmonai — pirmąją ir vienintelę.

Automobilio vairuotojo teisių, kaip ir paties automobilio, gimtinė — Vokietija. Vos pasirodžius pirmiesiems automobiliams, prie jų vairo galėjo sėsti visi, kas turėjo pakankamai lėšų šiam nepigiam madingam daiktui įsigyti. Norėdamas apsaugoti pasaulį nuo automobilio avarijų vienas vokiečių žurnalas pasiūlė policijai patikrinti, ar savininkai moka vairuoti automobilius. Pirmosios vairuotojo teisės buvo išduotos 1910 metais. Dabar jos yra svarbiausias bet kurios šalies automobilio vairuotojo dokumentas, o kai kuriose valstybėse ji privalo turėti net arklių transporto savininkai, dviratininkai. Meksikoje vairuotojų teises turi net asilui ir mulų šeimininkai.

Saugaus automobilio koncepcija

VARIKLIO GALINGUMO SKAIČIAVIMO VIENETAS – KILOVATAS

 

Patiko? Pasidalink

Elektromobiliai – pasaulio ateitis

Elektromobiliams, atrodo, lemta ateityje pakeisti šiandieninius automobilius, nes jie neteršia miestų oro, veikia beveik be triukšmo.

Elektromobilis nėra techninė naujovė. XX a. pradžioje jie buvo kuriami greta automobilių visame pasaulyje. Jais buvo šturmuojami net greičio rekordų. Elektromobilis pirmasis pasiekė 100 km per val. greitį pralenkęs primityvius to meto benzininius ir garinius automobilius. Tačiau vėliau elektromobiliai neišlaikė patikimų ir ekonomiškų automobilių su vidaus degimo varikliais konkurencijos ir išnyko.

Svarbiausia to priežastis mažas akumuliatorių baterijų energijos imlumas, ribojantis šių mašinų važiavimo nuotolį ir greitį.

Nominalinis TSRS automobilių transporto variklių galingumas daugiau kaip du kartus viršija visos šalies elektrinių galingumą. Norėdami pakeisti automobilių vidaus degimo variklius elektriniais, turėtume labai išplėsti elektrinių tinklą, o tokia problema negali būti išspręsta per vieną kitą dešimtmetį…

Kad elektromobiliai įsigalėtų, būtina jiems gaminti naujų tipų cheminius srovės šaltinius, panaudojant nedeficitines medžiagas. Ribota švino gavyba pasaulyje neleidžia aprūpinti visų elektromobilių dabar naudojamais švininiais-rūgštiniais akumuliatoriais. Juos galėtų pakeisti jau dabar naudojami cinko-oro akumuliatoriai. Šių akumuliatorių anodas iš amalgamintų cinko miltelių, katodas oras ir keletas plastmasės sluoksnių. Cinko-oro elementų energijos tankumas 5 kartus didesnis už švininių-rūgštinių baterijų.

Dar efektyvesni yra natrio-sieros elementai. Manoma, kad natrio-sieros baterija gali akumuliuoti 10 kartų daugiau energijos negu švininė-rūgštinė. Tokio tipo baterija leistų sukurti elektromobilį, kuris pajėgtų išvystyti iki 130 km/h greiti ir nuvažiuotu apie 240 km.

Bandomi dar galingesni ličio-chloro elementai. Kadangi litis 20 kartų lengvesnis už šviną ir ji lengvai apsupa elektronai, jis yra ideali pora chlorui, fluorui, sierai, kuriems būdinga ypač didelė cheminė elektronų trauka. Ličio-chloro elementas turi ir trūkumų: chloras nuodingas, litis brangus, elemento darbinė temperatūra — apie 700° C. Bandomi ir kiti elementai.

Pasak supirkėjų kurie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas, elektromobiliai yra pasaulio automobilių ateitis.

Pastaraisiais metais pasaulyje sukonstruota, gaminama ir eksploatuojama nemaža elektromobilių. Anglijoje apie 45 000 pienovežių varo švininių-rūgštinių akumuliatorių baterijos. Dar 100 000 elektromobilių dirba pramonės įmonėse (krautuvai), šachtose, ligoninėse, parkuose. Jie išvysto iki 32 km per val. greitį. Tokio tipo elektromobiliai, kai reikia pakrauti ar iškrauti, dažnai stoviniuoja. Tuo metu įkraunamos jų akumuliatorių baterijos.

Nedideli elektrosunkvežimiai, skirti prekėms vežioti i parduotuves, pagaminti Vengrijoje. Jie su 0,5 tonos kroviniu gali išvystyti iki 50 km per val. greitį.

Kuriami ir keleiviniai elektromobiliai. Anglijos miestuose kursuoja 26 vietų elektrobusai, kuriuos sukūrė „Crompton electrics” firma. VFR pagamintas 100 vietų elektrobusas. Jo akumuliatorių baterija yra priekaboje, ją greitai galima pakeisti kita. „Mercedes Benz” firma pagamino 66 vietų autobusą su, kombinuotu varikliu: dyzelis įjungiamas tik tada, kai norima padidinti akumuliatorių baterijos srove varomos mašinos ridą. Amsterdame yra ištisas parkas elektro taksi. Prancūzijoje Turo mieste 1976 m. pradžioje buvo atidaryta pirmoji reguliari kurioje kursuoja 50 elektrobusų. Šios mašinos aptarnauja 5 km ilgio maršrutą, einantį per miesto centrinius rajonus.

Daugiausia yra sukurta įvairių lengvųjų dualaus naudojimo elektromobilių. Lenkijoje buvo serijomis gaminamas elektromobilis „Melex”. Jo ratus suka 3 kW variklis, kurį maitina 36 V akumuliatorių baterija. Elektromobilio svoris 600 kg. Su vairuotoju, keleiviu ir kroviniu 850 kg. Jis gali nuvažiuoti 70 km, išvystyti iki 60 km/h greitį. To visiškai pakanka važinėti mieste.

Saugaus automobilio koncepcija

VARIKLIO GALINGUMO SKAIČIAVIMO VIENETAS – KILOVATAS

Patiko? Pasidalink