Elektromobiliai – pasaulio ateitis

Elektromobiliams, atrodo, lemta ateityje pakeisti šiandieninius automobilius, nes jie neteršia miestų oro, veikia beveik be triukšmo.

Elektromobilis nėra techninė naujovė. XX a. pradžioje jie buvo kuriami greta automobilių visame pasaulyje. Jais buvo šturmuojami net greičio rekordų. Elektromobilis pirmasis pasiekė 100 km per val. greitį pralenkęs primityvius to meto benzininius ir garinius automobilius. Tačiau vėliau elektromobiliai neišlaikė patikimų ir ekonomiškų automobilių su vidaus degimo varikliais konkurencijos ir išnyko.

Svarbiausia to priežastis mažas akumuliatorių baterijų energijos imlumas, ribojantis šių mašinų važiavimo nuotolį ir greitį.

Nominalinis TSRS automobilių transporto variklių galingumas daugiau kaip du kartus viršija visos šalies elektrinių galingumą. Norėdami pakeisti automobilių vidaus degimo variklius elektriniais, turėtume labai išplėsti elektrinių tinklą, o tokia problema negali būti išspręsta per vieną kitą dešimtmetį…

Kad elektromobiliai įsigalėtų, būtina jiems gaminti naujų tipų cheminius srovės šaltinius, panaudojant nedeficitines medžiagas. Ribota švino gavyba pasaulyje neleidžia aprūpinti visų elektromobilių dabar naudojamais švininiais-rūgštiniais akumuliatoriais. Juos galėtų pakeisti jau dabar naudojami cinko-oro akumuliatoriai. Šių akumuliatorių anodas iš amalgamintų cinko miltelių, katodas oras ir keletas plastmasės sluoksnių. Cinko-oro elementų energijos tankumas 5 kartus didesnis už švininių-rūgštinių baterijų.

Dar efektyvesni yra natrio-sieros elementai. Manoma, kad natrio-sieros baterija gali akumuliuoti 10 kartų daugiau energijos negu švininė-rūgštinė. Tokio tipo baterija leistų sukurti elektromobilį, kuris pajėgtų išvystyti iki 130 km/h greiti ir nuvažiuotu apie 240 km.

Bandomi dar galingesni ličio-chloro elementai. Kadangi litis 20 kartų lengvesnis už šviną ir ji lengvai apsupa elektronai, jis yra ideali pora chlorui, fluorui, sierai, kuriems būdinga ypač didelė cheminė elektronų trauka. Ličio-chloro elementas turi ir trūkumų: chloras nuodingas, litis brangus, elemento darbinė temperatūra — apie 700° C. Bandomi ir kiti elementai.

Pasak supirkėjų kurie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas, elektromobiliai yra pasaulio automobilių ateitis.

Pastaraisiais metais pasaulyje sukonstruota, gaminama ir eksploatuojama nemaža elektromobilių. Anglijoje apie 45 000 pienovežių varo švininių-rūgštinių akumuliatorių baterijos. Dar 100 000 elektromobilių dirba pramonės įmonėse (krautuvai), šachtose, ligoninėse, parkuose. Jie išvysto iki 32 km per val. greitį. Tokio tipo elektromobiliai, kai reikia pakrauti ar iškrauti, dažnai stoviniuoja. Tuo metu įkraunamos jų akumuliatorių baterijos.

Nedideli elektrosunkvežimiai, skirti prekėms vežioti i parduotuves, pagaminti Vengrijoje. Jie su 0,5 tonos kroviniu gali išvystyti iki 50 km per val. greitį.

Kuriami ir keleiviniai elektromobiliai. Anglijos miestuose kursuoja 26 vietų elektrobusai, kuriuos sukūrė „Crompton electrics” firma. VFR pagamintas 100 vietų elektrobusas. Jo akumuliatorių baterija yra priekaboje, ją greitai galima pakeisti kita. „Mercedes Benz” firma pagamino 66 vietų autobusą su, kombinuotu varikliu: dyzelis įjungiamas tik tada, kai norima padidinti akumuliatorių baterijos srove varomos mašinos ridą. Amsterdame yra ištisas parkas elektro taksi. Prancūzijoje Turo mieste 1976 m. pradžioje buvo atidaryta pirmoji reguliari kurioje kursuoja 50 elektrobusų. Šios mašinos aptarnauja 5 km ilgio maršrutą, einantį per miesto centrinius rajonus.

Daugiausia yra sukurta įvairių lengvųjų dualaus naudojimo elektromobilių. Lenkijoje buvo serijomis gaminamas elektromobilis „Melex”. Jo ratus suka 3 kW variklis, kurį maitina 36 V akumuliatorių baterija. Elektromobilio svoris 600 kg. Su vairuotoju, keleiviu ir kroviniu 850 kg. Jis gali nuvažiuoti 70 km, išvystyti iki 60 km/h greitį. To visiškai pakanka važinėti mieste.

Šaltinis – Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas?

Patiko? Pasidalink